- skėtrus
- skėtrùs, -ì adj. (4)
1. LL213, Rtr, BŽ486,625, DŽ galintis išsiskėsti, plėstis: Naujagimių vyzdys siauras ir mažai skėtrus P.Aviž. Jeigu aš būčiau toliau tebevertęs vandenį garu, indas būtų sprogęs, nes skėtresnis, tūringesnis garas inde būtų neišsitekęs Db. | prk. DŽ: Skėtriausias jo protas J.Jabl.
2. NdŽ plačiai apimantis: Statulų pozos ir tarpusavio padėtys tarytum laisvai išryškina skėtrų arkos išlinkį rš.
3. NdŽ fiz. tąsus.
4. Sut, BX138(Dkk) žr. skėtras: Apie tai disputavot … yra bingusiai skėtrùs siusmas DP539.
skė̃triai adv.; Sut: Teipog ir ano šatonas neprives, idant ką skė̃triai ir stambiai darytų DP111. ║ NdŽ išdidus, išpuikęs, pasipūtęs. ║ NdŽ linkęs peštis (apie gaidį, kalakutą): Skėtrùs gaidys, vis pešasi su kurkinu DŽ.5. Kos52, NdŽ gašlus, geidulingas: Skėtrì merga Brž. Skėtrùs tekis Ds. Skėtrùs kumelys Km.skė̃triai adv.; Kos52.
Dictionary of the Lithuanian Language.